O Marija, Nesuteptoji Mergele,
Tyras mano širdies krištole,
Tu – mano galybė, o stiprusis inkare,
Tu – silpnos širdies skydas ir apgynimas.

O Marija, Tu tyra ir neprilygstama,
Sykiu Mergele ir Motina,
Tu nuostabi kaip saulė, niekuo nesutepta,
Niekas nepalyginama su Tavo sielos paveikslu.

Tavo grožis sužavėjo triskart Šventojo akį,
Kad nužengė iš dangaus, palikdamas amžinąjį sostą,
Ir prisiėmė kūną ir kraują iš Tavo Širdies,
Ir devynis mėnesius slėpėsi Širdyje Mergelės.

O Motina, Mergele, niekas nesuvoks to,
Kad neaprėpiamas Dievas tampa žmogumi,
Tai tik Jo meilės ir begalinio gailestingumo motyvas,
per Tave, Motina, – mums duota gyventi su Juo amžinai.

O Marija, Mergele Motina ir dangaus Vartai,
Per Tave išganymas mums atėjo,
Visos malonės mums liejasi per Tavo rankas,
O pašventins mane vien Tavimi sekimas ištikimas.

O Marija, Mergele – nuostabiausia Lelija,
Tavo Širdis buvo pirmasis žemėje tabernakulis Jėzaus,
Nes Tavo nuolankumas buvo giliausias,
Todėl esi išaukštinta labiau už chorus angelų ir šventuosius.

O Marija, saldžiausioji mano Motina,
Atiduodu Tau sielą, kūną ir vargšę savo širdį,
Saugok mano gyvenimą,
O ypač mirties valandą per kovą paskutiniąją.

Šv.Faustinos pasiaukojimas Švč. Marijai.

iš Sesers Faustinos Dienoraščio (161)