Tėčio (tėvo) atleidimo malda
skirta tėvams, pagal kunigo Robert De Grandis SJ atleidimo maldą
VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU,
šiandien Tave prašau – padėk man, kad atleisčiau visiems žmonėms,
kuriuos esu sutikęs savo gyvenime.
Žinau, jog suteiksi man jėgų, kad galėčiau tai įvykdyti,
dėkoju Tau, kad myli mane labiau nei aš pats save ir
labiau trokšti mano laimės negu aš jos trokštu.
Mūsų TĖVE, atsiprašau už visus tuos atvejus,
kai Tave keikiau ir pykau ant Tavęs,
kai netikėjau Tavo Valia,
kai nusivildavau Tavimi
ir įsižeisdavau ant Tavęs,
kai tyčia vengiau maldos,
ir verčiau ieškojau malonumų.
TĖVE, atleidžiu Tau tuos visus atvejus,
taip pat, kai mirtis aplankė mano šeimą,
kritinius atvejus, finansinius sunkumus ir tuos įvykius,
kuriuos laikiau Tavo bausme,
gal kiti sakydavo: „Matyt, Dievas taip norėjo”,
o aš nusivildavau Tavimi
ir įsižeisdavau ant Tavęs.
Šiandien prašau – atleisk man,
apvalyk mano širdį ir protą.
Mano Viešpatie, atsiprašau už visus tuos atvejus,
kai buvau rūstus ir piktas,
kai ieškojau kitų tikėjimų,
kreipiausi į kitas dvasias,
dalyvavau būrimuose ir
keikiau, apkalbinėjau kitus.
Mano Viešpatie, atleidžiu SAU savo nuodėmes,
kaltes ir silpnybes
bei visą tą blogį, kuris manyje susikaupęs,
tai, ką aš laikau ydomis, blogiu.
Išsižadu visų prietarų ir tikėjimo jais,
spiritistinių seansų, horoskopų skaitymo,
ateities spėjimų, talismanų, užkeikimų, būrimų.
Renkuosi Tave
kaip savo vienintelį Viešpatį ir Išganytoją.
Pripildyk mane savo Šventosios Dvasios.
Atleidžiu SAU už tai,
kad tariau Dievo vardą be reikalo,
taip pat, kad nereiškiau Tau garbės vengdamas eiti į bažnyčią;
atleidžiu sau už savo tėvų žeidimą,
už girtavimą, svetimavimą, homoseksualizmą, paleistuvavimą.
Tu man jau visa tai atleidai per Atgailos sakramentą,
šiandien aš tai atleidžiu PATS SAU.
Taip pat už abortus, vagystes, melą, apgaulę,
egoizmą, savo naudos ieškojimą,
kitų žmonių niekinimą.
Atsiprašau savo MAMOS,
kai keikiau ir ignoravau ją,
kai vengiau jos ir nepalaikiau,
kai nesirūpinau ir nepadėjau,
kad niekinau ir negerbiau jos.
Iš visos širdies atleidžiu savo MAMAI.
Atleidžiu visus atvejus, kai ji mane žodžiu žeidė,
širdo ir baudė mane,
kai daugiau dėmesio skyrė kitiems dalykams.
Atleidžiu už tai, jog plūdo mane,
kad aš esu kvailas, besmegenis,
blogas, tinginys,
kad daug kainuoju šeimai.
Atleidžiu už tai, jog sakydavo, kad gimiau netrokštamas,
kad esu netyčiukas,
klaida, kurios neturėjo būti;
kad gimiau ne toks, kokio ji norėjo.
Atsiprašau savo TĖVO,
kad nepadėjau jam, kai reikėjo pagalbos,
kad ginčijau jo autoritetą,
kad negerbiau jo sprendimų,
kad niekinau, keikiau ir apgaudinėjau jį.
Atleidžiu savo TĖVUI.
Atleidžiu už tas dienas ir metus,
kai man trūko jo meilės, jautrumo, dėmesio, paramos.
Atleidžiu už tai, kad jam stigo laiko man,
ir už tai,
kad nelydėjo manęs svarbiuose mano gyvenimo įvykiuose.
Atleidžiu jo girtavimą, kivirčus su mama,
mano broliais ir seserimis,
jo žiaurias bausmes, mūsų apleidimą,
išėjimą iš namų, skyrybas su mama, už jo išdavystes.
Atsiprašau savo BROLIŲ ir SESERŲ,
kad siekiau tėvų meilės ir dėmesio sau labiau,
kad pavydėjau jiems daiktų, dovanų ir dėmesio,
kad kerštavau ir išnaudojau.
Viešpatie, šiuo atleidimu noriu apgaubti savo BROLIUS ir SESERIS.
Atleidžiu jiems, kad mane atstūmė,
melavo apie mane, skundė tėvams,
kovojo dėl jų meilės, nekentė manęs, įsižeisdavo dėl niekų,
skriaudė dvasiškai ir fiziškai.
Atleidžiu, kad jie buvo man šiurkštūs, priekabūs.
Viešpatie, atsiprašau savo ŽMONOS,
kad įžeidžiau ją savo nepasvertais žodžiais,
kad niekinau jos nuomonę ir veiklą,
kad išnaudojau jos kūną ir grožį,
kad žeidžiau ją savo geiduliais ir aistromis,
kad neskyriau jai pakankamai dėmesio.
Viešpatie, atleidžiu savo ŽMONAI
už meilės, jautrumo, supratimo,
paramos ir dėmesio, bendravimo stoką,
atleidžiu visas kaltes, ydas, silpnybes ir tuos darbus bei žodžius,
kurie mane žeisdavo ir sukeldavo nerimą,
lūdesį ir savigraužą.
Atsiprašau savo VAIKŲ,
kad netroškau jų gimimo,
kad nepelnytai baudžiau juos,
kad buvau nekantrus,
nepasitikėjau jais, ir pernelyg kontroliavau juos,
kad neparodžiau jiems meilės, artumo ir dėmesio,
kad nevertinau jų pasiekimų, tikslų ir sprendimų.
Jėzau, atleidžiu savo VAIKAMS
už jų pagarbos man stoką,
neklusnumą, meilės, dėmesio, paramos, šilumos, supratimo stygių.
Atleidžiu jiems už keiksmus mano atžvilgiu.
Atleidžiu jiems jų blogus įpročius,
atšalimą nuo Bažnyčios,
įvairius blogus darbus, kurie sukėlė man nerimą.
Mano Dieve, atleidžiu savo SUTUOKTINIO ŠEIMAI ir vaikams:
uošvei, uošviui, anytai, marčiai, žentui ir kitiems, kurie per vedybas įėjo į mano šeimą,
bet žiūrėjo į ją be meilės.
Atleidžiu už jų žodžius, mintis, darbus ir aplaidumus,
kurie mane žeidė ir suteikė skausmo.
Atleidžiu tetoms ir dėdėms, kitiems giminaičiams,
kurie valdingai kišosi į mūsų šeimos reikalus.
Viešpatie, prašau Tave, padėk man atleisti savo seneliui ir senelei,
kurie nederamai elgėsi su mano tėvais,
netinkamai auklėjo, neišugdė meilės ir pagarbos Tau ir tikėjimui.
Jėzau, padėk man atleisti savo BENDRADARBIAMS,
kurie yra man nemieli arba kenkia man.
Kurie piktai apkalbinėja mane,
tiems, kurie primeta man savo užduotis,
kurie nenori bendradarbiauti,
pavydi ir stengiasi užimti mano vietą.
Atleidžiu jiems.
KAIMYNAMS, kuriems reikia mano atleidimo – atleidžiu jų triukšmavimą,
šiukšlinimą, įsikaltas nuostatas, manęs apkalbinėjimą
ir kitų kaimynų juodinimą – visa tai atleidžiu jiems, Viešpatie.
Atleidžiu visiems KUNIGAMS,
vienuoliams, mano parapijai, parapijų organizacijoms ir maldos grupėms,
savo dvasios vadovui, vyskupui, Popiežiui, visai Bažnyčiai
už paramos stoką, už piktus pamokslus, priekaištus, už tai kad neskatino mano savivertės,
nerodė atidumo ir nedrąsino, nors viso to taip reikėjo.
Taip pat už visus sužeidimus, kuriuos patyriau aš ir mano šeima,
net seniai praeityje, – šiandien jiems tai atleidžiu.
Viešpatie, atleidžiu KITŲ ĮSITKINIMŲ ASMENIMS
tiems, kurie priklauso prie kitų politinių partijų ir srovių,
kurie mane kritikavo, diskriminavo, iš manęs šaipėsi,
dėl kurių patyriau materialinių nuostolių.
Atleidžiu KITŲ TIKĖJIMŲ ASMENIMS,
kurie mėgino prievarta mane atversti,
kurie mane puldinėjo,
vaidijosi su manimi,
stengėsi primesti man savo požiūrį.
Atleidžiu tiems, kurie mane žeidė:
diskriminavo mane, tyčiojosi iš manęs,
įžeidžiai kalbėjo apie mano tautybę ar rasę,
fiziškai, materialiai ar emociškai skriaudė mano šeimą
– atleidžiu jiems šiandien.
Taip pat ir aš jų atsiprašau,
kai atsilyginau tuo pačiu.
Viešpatie, taip pat atleidžiu visiems SPECIALISTAMS,
kurie kokiu nors būdu mane nuskriaudė:
gydytojams, slaugytojams,
teisininkams, teisėjams,
politikams ir valdininkams.
Atleidžiu visiems, dirbantiems aptarnavimo ir saugos tarnybose:
transportininkams, policininkams,
gelbėtojams, gaisrininkams, sanitarams,
o ypač specialistams, kurie per daug užsiprašė už savo darbą.
Jėzau, atleidžiu savo DARBDAVIUI ir vadovams,
kad nepakankamai man mokėjo,
kad nevertino mano darbo,
negyrė už laimėjimus.
Viešpatie Jėzau,
atleidžiu savo MOKYTOJAMS ir DĖSTYTOJAMS,
buvusiems ir dabartiniams,
tiems, kurie mane baudė, žemino, įžeidinėjo,
nesąžiningai vertino, pajuokdavo, vadindavo bukagalviu,
versdavo likti mokykloje po pamokų.
Viešpatie, nuoširdžiai jiems atleidžiu.
Jėzau, atleidžiu savo DRAUGAMS,
kurie mane yra apgavę,
kurie nutraukė draugystę su manimi,
kurie buvo man nepalankūs,
kurie buvo nepasiekiami, kai jų man reikėjo,
kurie pasiskolino pinigų ir negrąžino,
kurie mane apkalbinėjo.
Viešpatie Jėzau,
ypač meldžiu malonės atleisti
TAM VIENINTELIAM ASMENIUI,
kuris mane sužeidė labiausiai.
Prašau padėti man atleisti tam,
kurį laikau didžiausiu savo priešu,
tam, kam sunkiausia man atleisti;
apie kurį aš esu pasakęs: „Niekada neatleisiu.”
Dėkoju Tau, Viešpatie Jėzau,
kad dabar esu išvaduojamas nuo neatleidimo blogio.
Tepripildo mane Tavo Šventoji Dvasia šviesos
ir tenušviečia visas aptemusias mano proto ir sielos pakampes.
AMEN
Ši malda parengta pagal knygelę „Atleidimo malda”
Autorius Robert De Grandis SSJ
http://katalikuleidiniai.lt/produktas/atleidimo-malda/
