Švenčiausios Jėzaus Širdies Novena (devyndienis)

Kviečiame tave žengti pirmą žingsnį Širdies Keliu:
Pradžioje buvo Meilė. Jėzuje Kristuje
krikščionys atpažįsta „neregimojo Dievo regimąjį atvaizdą” (Kol 1, 15). Per Jį
atpažįstame ir tai, kas yra Dievas, ir tai, į ką mes, kaip žmonės, esame pašaukti –
priėmimo ir savęs dovanojimo pilnatvę.

Popiežius Pranciškus mums sako: „Žmogaus gyvenimo dvasinis aukštis matuojamas meile… Niekas negali bręsti ar pasiekti pilnatvės, atsiribodamas nuo kitų. Meilė savo prigimtimi reikalauja augti atvirume ir gebėjime priimti kitus kaip nuolatinio nuotykio dalį, dėl kurio kiekviena periferija įgauna vis didesnį priklausomybės jausmą. Kaip mums sakė Jėzus: „Jūs visi esate broliai” (Mt 23, 8).

Ši meilė yra Gyvenimo šaltinis, joje „mes gyvename, judame ir esame”. Tai meilė,
kurianti mus dabarties akimirką ir nuolat kviečianti būti meile, persmelkiančia kitus
konkrečiais sprendimais, prieraišumo gestais, sveikinimo, priėmimo ir ramybės žodžiais.

Yra daina, kurioje sakoma: “Aš nesukūriau žmogaus tam, kad jis būtų vienas, Eikite kartu kaip broliai ir seserys, Mylėkite vieni kitus. Aš atėjau atnešti tau Gyvenimą, kad apsčiai Jo turėtum”. Gyvenimas ir meilė, kuriuos dovanai gauni iš Dievo, yra skirti dovanoti. Ar nori gyvenimo? Atiduok jį. Ar nori Meilės? Mylėk. Ar nori artumo? Tapk artimu, „atiduodamas save ir tapdamas artimu tiems, kurie atsidūrė žmogaus gyvenimo ir visuomenės paribiuose”. (Maldos intencija – 2015 m. rugpjūčio mėn.)

Įeik į savo širdį ir ieškok žmonių, veidų, pokalbių, konkrečių gyvenimo akimirkų, kuriose
gali atpažinti tą meilę, kuri yra Gyvenimo – apstaus Gyvenimo ženklas. Leisk, kad tave
užplūstų ir sujaudintų prisiminimai ir gyvenimo patirtys, kurie džiugina tavo širdį, ir
dėkok už juos.
O dabar pagalvok: kas yra kitų meilės periferijoje? Visada yra kas nors tavo ar kitų
žmonių kelio pakraštyje… Broliškas gestas, draugystė, šypsena, savo laiko dovanojimas
gali padėti keistis kitam žmogui. Paklausk Jėzaus, ką gali dėl jų padaryti. ‘Grąžink su
meile’ meilę, kurią gavai.

Antrasis Širdies Kelio žingsnis kviečia mus leistis į kartais svaiginantį nuotykį – pažvelgti į savo širdį. Širdį, trokštančią mylėti ir būti mylima, kuri ne visada randa tinkamus kelius mylėti. Žmogaus širdį, prie kurios yra Viešpats, pasirengęs belstis, prašydamas leidimo įeiti. Širdis, sukurta būti laisva ir naudotis ta laisve, laisve – kuri reiškia mylėti.

Popiežius Pranciškus mums sako: „Nors ir skaudžiai suvokdami savo silpnumą, turime keliauti pirmyn, nepasiduodami ir nepamiršdami to, ką Viešpats sakė šventajam Pauliui: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Kor 12, 9).”

Skirk šiek tiek laiko pažvelgti į savo širdį ir atpažinti tuos dvasinius judesius, kurie vyksta tavyje, tuos vidinius judesius, kurie tave atveria ir įtraukia į gyvenimą, ir tuos, kurie tave veda mirties keliais.

„Jei praradai gyvybingumą, svajones, entuziazmą, viltį ir dosnumą, Jėzus stovi prieš tave, kaip kadaise stovėjo prieš mirusį našlės sūnų, ir visa savo Prisikėlimo galia ragina tave: „Sakau tau: “ Kelkis!” Jėzaus Širdis pažįsta tavo širdies rūpesčius, tavo silpnybes, bet Jis pasitiki tau teikiama malone ir tavo giliausiais tikrojo Gyvenimo troškimais.
Ką šiuo metu tau reikia paleisti? Kas atima iš tavęs laisvę, uždaro, pykdo, verčia prarasti kantrybę, kas atitolina tave nuo tavo brolių ir seserų? Viešpats nenori šios tavo kančios.

Šiandien gali pasirinkti atsiverti Jam ir priimti Jo gailestingumą, kad galėtum juo dalintis. Taip pat melskis, kad „tie, kurie kenčia, atrastų gyvenimo kelius, leisdami, kad juos paliestų Jėzaus Širdis.” (Maldos intencija – 2020 m. birželis) Sutelk savo dėmesį į Dievo Meilę, kuri tave paliečia per kitus. Kas ir kokie asmenys tau padeda augti laisvėje, meilėje, atsidavime, dosnume, viltyje? Skirk šiek tiek laiko eiti gilyn ir po to tęsti kelionę su Jėzaus Širdimi.

Šiandien Širdies Kelias kviečia tave kontempliuoti pasaulį. Pradžios knygoje pasakojama, kad Viešpats, kontempliuodamas savo kūriniją, pareiškė: „Ir tai buvo labai gera.” (Pr 1, 31)

Kaip Viešpats žvelgia į savo kūrinį? Ką Jis mato ir kas Jį paskatina taip pareikšti?

Popiežius Pranciškus mums sako: „Mūsų kontempliatyvioji malda atveria mums mylintį Dievo žvilgsnį. To žvilgsnio šviesa aptvieskia mūsų dvasią, suteikdama mums gailestingas akis kontempliuoti pasaulį. Pats Kristus yra visos kontempliatyviosios maldos pavyzdys, maldos, kuri neignoruoja tikrovės ir kančios, bet, priešingai – ją sustiprina Jo kančios artumas.”

Ar visatoje bus daugiau ar mažiau meilės – priklauso nuo mūsų kasdienių pasirinkimų. Kiekvienas iš mūsų yra pasaulio, kuriame gyvename, kūrėjas. Galime peržvelgti tuos kasdienius pasirinkimus, tuos mažus sprendimus, kuriuos priimame kasdien… Ar jie prisideda prie to, kad mūsų aplinka būtų žmogiškesnė? Viskas prasideda šeimoje, pačiame intymiausiame branduolyje, kur galima išmokti mylėti, gerbti, dovanoti save kiekvienos dienos paslaptyje, toli nuo aplodismentų. Štai kodėl popiežius Pranciškus 2019 m. rugpjūčio maldos intencijoje prašė ypač melstis „už šeimas, kurios savo maldos ir meilės gyvenimu vis labiau tampa „tikro žmogiškojo augimo mokyklomis”.

Kviečiame tave visą šią dieną savęs klausti: Ką padariau? Ką darau? Ką turėčiau daryti dėl Kristaus? Ar meldiesi už savo šeimą ir su savo šeima? Kokių konkrečių veiksmų, atspindinčių Jėzaus veikimo būdą, gali imtis? Pasauliui reikia tavo mylinčios širdies.

Priimk Jėzaus Širdies meilę, kad galėtum ja kasdien dalytis su aplinkiniais.

Ketvirtajame Širdies Kelio žingsnyje sakoma, kad Jėzus yra atsiųstas mūsų gelbėti. Jis priartėja prie mūsų, kad leistų mums patirti Tėvo gyvenimą. Mes Jam rūpėjome, Jis nepaliko mūsų pakelėje, nepraėjo pro mūsų kančias ir vargus, bet nusprendė juos pažinti iš arti ir padaryti savais.

Popiežius Pranciškus prašė mūsų „atmesti vyraujančią abejingumo kultūrą ir rūpintis tais, kurie kenčia, ypač ligoniais ir vargšais” taip, kaip Jėzus rūpinosi kiekvienu iš mūsų. (plg. Maldos intencija – 2015 m. gegužė) „Abejingumas – tai tragedija, kai esi gerai informuotas, bet nejauti kitų tikrovės. Tai yra bedugnė – abejingumo bedugnė.”

Pagal Jėzų, tapti žmogiškesniu reiškia būti solidariam su istorijos nukryžiuotaisiais, su esančiais paribiuose vargšais ir atstumtaisiais, prisiimant jų kryžių iš meilės ir susivienijant su jų gyvenimu. Tapti žmogiškesniais pagal Jėzų – tai atsiverti meilei, o tai reiškia eiti per kryžių, vedantį į prisikėlimą.

Esame kviečiami savo kasdieniais sprendimais dovanoti gyvenimą, tęsti šį žmogiškumo kelią, įkūnijant Kristaus, kuris ateina mūsų išgelbėti, veikimo būdą.

Priimk šiandien šį Jėzaus Širdies kvietimą nešti gyvenimą kitiems, tokį gyvenimą, kuris yra apstus. Kaip šiandien gali būti išganymo ženklu savo aplinkoje? Prašyk “Viešpaties malonės nepasiduoti abejingumui, malonės, kad visa mūsų turima informacija apie žmonių kančias prasiskverbtų į mūsų širdis ir paskatintų mus ką nors daryti dėl kitų”.

Penktasis Širdies Kelio žingsnis kviečia mus užmegzti draugystę su Jėzumi.

Norint tapti Jėzaus Kristaus mokiniais, intymiai su Juo bendraujančiais, reikia būti dėmesingiems ir klusniems Dvasios gyvenimui.

Gyvenimo – apstaus Gyvenimo – Dievas šiandien kviečia mus būti Jo draugais, keliauti konkretaus gyvenimo – tai yra darbo, susitikimų, šeimos, studijų – keliais… ten mus kviečia Viešpats būti Jo mokiniais, draugais Jo misijoje.

Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“. (Mk 10, 21)

„Viešpats mus kviečia, nes nori… kad paimtume savo gyvenimą