„Marijos giesmė“ – Magnificat

Lk 1, 46-55

Mano Siela Šlovina Viešpatį,
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,

nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

nes didžių dalykų padarė man Visagalis,
ir šventas yra Jo vardas!

Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie jo klauso.

Jis parodo savo rankos galybę
ir išsklaido išdidžios širdies žmones.

Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština nuolankiuosius.

Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,
turtuolius tuščiomis paleidžia.

Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
kad minėtų jo gailestingumą,

kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amžius.

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai,
kaip buvo pradžioje, dabar ir visados per amžių amžius.

Amen.