Giesmė einant į X-ąją stotį:
Švenčiausią kūną nuogina gėdingai,* nuplėšia rūbą ranka nemeilinga.
Vėl naujos kančios, kraujo srovės teka, * vėl žaizdos dega.
23 Kareiviai, nukryžiavę Jėzų, pasiėmė jo drabužius ir padalijo juos į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir tuniką. Ji buvo be siūlės, nuo viršaus iki apačios ištisai megzta.
24 Todėl jie tarėsi: „Neplėšykime jos, bet verčiau meskime burtą, kam ji teks“. Taip išsipildė Raštas: Jie drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą. Šitaip kareiviai ir padarė.
Jn 19
10-oji stotis. Viešpačiui Jėzui nuplėšia drabužius
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį
Iš Jėzaus atima paskutinį drabužį.
Jis sutinka prisiimti ir šią kančią – gėdą pažemintam ir nuogam stovėti besityčiojančios minios ir kareivių akivaizdoje.
Jis trokšta padėti mums suprasti, kad tikroji žmogaus gėda yra ne kūno nuogumas, bet nuodėmės, kurios sudarko ir sužaloja sielą.
O Viešpatie, tą valandą, kai besiartinanti mirtis atims iš manęs paskutinius brangius dalykus, kuriais norėsiu prisidengti, aprenk mane savo malonės ir gailestingumo drabužiu, kad jis paslėptų ir išgydytų mano sielos žaizdas ir paruoštų susitikimui su Tavimi.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie! Pasigailėk mūsų.
