Giesmė einant į XIII-ąją stotį:
Širdis mylėjus plakti jau nustojo,* Jėzus ant kryžiaus save paaukojo.
Kaip didi auka, kiek Dievo malonės,* vaduojant žmones.
25 Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė.
26 Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“
27 Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.
Jn 19
55 Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos buvo atlydėjusios Jėzų iš Galilėjos, jam patarnaudamos.
56 Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Juozapo motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.
Mt 27
13-oji stotis. Viešpatį Jėzų nuima nuo kryžiaus
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį
Minia išsiskirstė, beliko tik Motina ir keletas ištikimųjų. Jėzaus kūnas paguldomas į Motinos glėbį.
Kraujuojančia iš skausmo širdimi ji švelniai glaudžia jį prie savęs ir tyliai kartoja tuos prieš trisdešimt trejus metus pasakytus žodžius: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man kaip Tu pasakei”.
Tada buvo gavimo džiaugsmas, dabar – praradimo skausmas.
Bet vistiek: “Tebūna Tavo valia!” Kokia pamoka mums!
Viešpatie, leisk man net juodžiausią netekties valandą neprarasti vilties ir tikėjimo, kad Tu žinai, kas yra geriausia, ir suteik jėgų kartu su Marija kartoti: “Teesie Tavo valia!”
Pasigailėk mūsų, Viešpatie! Pasigailėk mūsų.
