Giesmė einant į XIV-ąją stotį:
Eikim prie kapo Viešpaties mieliausio,* verkim, raudokim širdimi karščiausia.
Štai kape guli, viską atidavęs,* mus išvadavęs.
57 Vakarui atėjus, atvyko turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo Jėzaus mokinys.
58 Nuėjęs pas Pilotą, jis paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė jį atiduoti.
59 Juozapas pasiėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę
60 ir paguldė savo naujame kapo rūsyje, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Paskui jis užrito didelį akmenį ant rūsio angos ir nuėjo.
61 Ten dar buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.
Mt 27
14-oji stotis. Viešpatį Jėzų laidoja
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį
Einame prie Jėzaus kapo.
Tai liūdesio vieta, nes čia buvo paguldytas mirusio Jėzaus kūnas.
Kapas buvo užristas akmeniu, užantspauduotas ir dar saugomas ginkluotų sargų.
Kai kam tai buvo visiško Jėzaus pralaimėjimo įrodymas.
Bet tai mūsų vilties ir džiaugsmo vieta, nes… kapas tuščias!
Jis “prisikėlė, Jo čia nėra!” Kurgi, mirtie, tavoji pergalė?
Viešpatie, leisk man suprasti, kad man brangių žmonių ir mano paties kapas yra tik slenkstis į laimingą amžinybę Tavo namuose.
Išmokyk mane dėkoti už tą laimę, kurią Tu pelnei mano sielai tokia brangia savo Kraujo kaina.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie! Pasigailėk mūsų.
