Giesmė einant į IV-ąją stotį:
Lyg saulė, mėnuo – du dangaus žibintai* draugėn suėjo, abu iškankinti.
Nuo didžio skausmo liovės jau spindėję,* šviesybę lieję.
…Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje.
Lk 2, 51
4-oji stotis. Viešpats Jėzus susitinka savo Motiną
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį
Čia susitinka dvi meilės srovės, išsiveržusios iš dviejų skausmo iškankintų širdžių.
Tikroji meilė net didžiausiame skausme suspindi džiaugsmu, išvydus tą, kurį myli ir kuris supranta jo kančią.
Tikroji meilė negali būti kliūtis malonei, priešingai, ji padrąsina ir suteikia jėgų aukai ir savęs užmiršimui.
Jėzaus akyse matome kančią dėl Motinos pažeminimo. Ji yra liudininkė savo Sūnaus tariamo pralaimėjimo. Visi rodo į ją pirštais ir tyčiojasi. Jėzus taip norėtų apsaugoti ją nuo tos paniekos…
Viešpatie, mokyk mane visada pirmiausia galvoti apie kitus.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie! Pasigailėk mūsų.
