Giesmė einant į VII-ąją stotį:
Vis puola, drasko jį beširdžiai žmonės,* kojomis spardo, stumdo be malonės.
Prie miesto vartų antrą kartą virto* nuo smūgio tvirto.
27 Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.
Lk 14
7-oji stotis. Viešpats Jėzus parpuola antrą kartą
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname tave,
kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį
Jėzus suklumpa dar kartą, kad parodytų begalinį žmogaus trapumą ir kad visų amžių žmonės galėtų semtis iš jo drąsos vėl ir vėl pakilti iš pasikartojančių puolimų. Mūsų gyvenimui taip būdinga sugrįžti į senas klaidas ir nusiminti, prarasti drąsą.
Čia mes matome begalinę Dievo kantrybę su mumis, ir mūsų širdies gelmėse prasiveržia vilties versmė ir ryžtas pamėginti dar kartą.
Mūsų lūpos šnabžda dėkingumo maldą, kad Jis supranta mūsų nuodėmingumą, silpnumą ir nesėkmes.
Viešpatie, mokyk mane suprasti kiekvieno žmogaus silpnumą ir niekada nepasmerkti net žemiausiai puolusio žmogaus.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie! Pasigailėk mūsų.
