Švenčiausios Jėzaus Širdies Novena (devyndienis)

Kviečiame tave žengti pirmą žingsnį Širdies Keliu:
Pradžioje buvo Meilė. Jėzuje Kristuje
krikščionys atpažįsta „neregimojo Dievo regimąjį atvaizdą” (Kol 1, 15). Per Jį
atpažįstame ir tai, kas yra Dievas, ir tai, į ką mes, kaip žmonės, esame pašaukti –
priėmimo ir savęs dovanojimo pilnatvę.

Popiežius Pranciškus mums sako: „Žmogaus gyvenimo dvasinis aukštis matuojamas meile… Niekas negali bręsti ar pasiekti pilnatvės, atsiribodamas nuo kitų. Meilė savo prigimtimi reikalauja augti atvirume ir gebėjime priimti kitus kaip nuolatinio nuotykio dalį, dėl kurio kiekviena periferija įgauna vis didesnį priklausomybės jausmą. Kaip mums sakė Jėzus: „Jūs visi esate broliai” (Mt 23, 8).

Ši meilė yra Gyvenimo šaltinis, joje „mes gyvename, judame ir esame”. Tai meilė,
kurianti mus dabarties akimirką ir nuolat kviečianti būti meile, persmelkiančia kitus
konkrečiais sprendimais, prieraišumo gestais, sveikinimo, priėmimo ir ramybės žodžiais.

Yra daina, kurioje sakoma: “Aš nesukūriau žmogaus tam, kad jis būtų vienas, Eikite kartu kaip broliai ir seserys, Mylėkite vieni kitus. Aš atėjau atnešti tau Gyvenimą, kad apsčiai Jo turėtum”. Gyvenimas ir meilė, kuriuos dovanai gauni iš Dievo, yra skirti dovanoti. Ar nori gyvenimo? Atiduok jį. Ar nori Meilės? Mylėk. Ar nori artumo? Tapk artimu, „atiduodamas save ir tapdamas artimu tiems, kurie atsidūrė žmogaus gyvenimo ir visuomenės paribiuose”. (Maldos intencija – 2015 m. rugpjūčio mėn.)

Įeik į savo širdį ir ieškok žmonių, veidų, pokalbių, konkrečių gyvenimo akimirkų, kuriose
gali atpažinti tą meilę, kuri yra Gyvenimo – apstaus Gyvenimo ženklas. Leisk, kad tave
užplūstų ir sujaudintų prisiminimai ir gyvenimo patirtys, kurie džiugina tavo širdį, ir
dėkok už juos.
O dabar pagalvok: kas yra kitų meilės periferijoje? Visada yra kas nors tavo ar kitų
žmonių kelio pakraštyje… Broliškas gestas, draugystė, šypsena, savo laiko dovanojimas
gali padėti keistis kitam žmogui. Paklausk Jėzaus, ką gali dėl jų padaryti. ‘Grąžink su
meile’ meilę, kurią gavai.

Antrasis Širdies Kelio žingsnis kviečia mus leistis į kartais svaiginantį nuotykį – pažvelgti į savo širdį. Širdį, trokštančią mylėti ir būti mylima, kuri ne visada randa tinkamus kelius mylėti. Žmogaus širdį, prie kurios yra Viešpats, pasirengęs belstis, prašydamas leidimo įeiti. Širdis, sukurta būti laisva ir naudotis ta laisve, laisve – kuri reiškia mylėti.

Popiežius Pranciškus mums sako: „Nors ir skaudžiai suvokdami savo silpnumą, turime keliauti pirmyn, nepasiduodami ir nepamiršdami to, ką Viešpats sakė šventajam Pauliui: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Kor 12, 9).”

Skirk šiek tiek laiko pažvelgti į savo širdį ir atpažinti tuos dvasinius judesius, kurie vyksta tavyje, tuos vidinius judesius, kurie tave atveria ir įtraukia į gyvenimą, ir tuos, kurie tave veda mirties keliais.

„Jei praradai gyvybingumą, svajones, entuziazmą, viltį ir dosnumą, Jėzus stovi prieš tave, kaip kadaise stovėjo prieš mirusį našlės sūnų, ir visa savo Prisikėlimo galia ragina tave: „Sakau tau: “ Kelkis!” Jėzaus Širdis pažįsta tavo širdies rūpesčius, tavo silpnybes, bet Jis pasitiki tau teikiama malone ir tavo giliausiais tikrojo Gyvenimo troškimais.
Ką šiuo metu tau reikia paleisti? Kas atima iš tavęs laisvę, uždaro, pykdo, verčia prarasti kantrybę, kas atitolina tave nuo tavo brolių ir seserų? Viešpats nenori šios tavo kančios.

Šiandien gali pasirinkti atsiverti Jam ir priimti Jo gailestingumą, kad galėtum juo dalintis. Taip pat melskis, kad „tie, kurie kenčia, atrastų gyvenimo kelius, leisdami, kad juos paliestų Jėzaus Širdis.” (Maldos intencija – 2020 m. birželis) Sutelk savo dėmesį į Dievo Meilę, kuri tave paliečia per kitus. Kas ir kokie asmenys tau padeda augti laisvėje, meilėje, atsidavime, dosnume, viltyje? Skirk šiek tiek laiko eiti gilyn ir po to tęsti kelionę su Jėzaus Širdimi.

Šiandien Širdies Kelias kviečia tave kontempliuoti pasaulį. Pradžios knygoje pasakojama, kad Viešpats, kontempliuodamas savo kūriniją, pareiškė: „Ir tai buvo labai gera.” (Pr 1, 31)

Kaip Viešpats žvelgia į savo kūrinį? Ką Jis mato ir kas Jį paskatina taip pareikšti?

Popiežius Pranciškus mums sako: „Mūsų kontempliatyvioji malda atveria mums mylintį Dievo žvilgsnį. To žvilgsnio šviesa aptvieskia mūsų dvasią, suteikdama mums gailestingas akis kontempliuoti pasaulį. Pats Kristus yra visos kontempliatyviosios maldos pavyzdys, maldos, kuri neignoruoja tikrovės ir kančios, bet, priešingai – ją sustiprina Jo kančios artumas.”

Ar visatoje bus daugiau ar mažiau meilės – priklauso nuo mūsų kasdienių pasirinkimų. Kiekvienas iš mūsų yra pasaulio, kuriame gyvename, kūrėjas. Galime peržvelgti tuos kasdienius pasirinkimus, tuos mažus sprendimus, kuriuos priimame kasdien… Ar jie prisideda prie to, kad mūsų aplinka būtų žmogiškesnė? Viskas prasideda šeimoje, pačiame intymiausiame branduolyje, kur galima išmokti mylėti, gerbti, dovanoti save kiekvienos dienos paslaptyje, toli nuo aplodismentų. Štai kodėl popiežius Pranciškus 2019 m. rugpjūčio maldos intencijoje prašė ypač melstis „už šeimas, kurios savo maldos ir meilės gyvenimu vis labiau tampa „tikro žmogiškojo augimo mokyklomis”.

Kviečiame tave visą šią dieną savęs klausti: Ką padariau? Ką darau? Ką turėčiau daryti dėl Kristaus? Ar meldiesi už savo šeimą ir su savo šeima? Kokių konkrečių veiksmų, atspindinčių Jėzaus veikimo būdą, gali imtis? Pasauliui reikia tavo mylinčios širdies.

Priimk Jėzaus Širdies meilę, kad galėtum ja kasdien dalytis su aplinkiniais.

Ketvirtajame Širdies Kelio žingsnyje sakoma, kad Jėzus yra atsiųstas mūsų gelbėti. Jis priartėja prie mūsų, kad leistų mums patirti Tėvo gyvenimą. Mes Jam rūpėjome, Jis nepaliko mūsų pakelėje, nepraėjo pro mūsų kančias ir vargus, bet nusprendė juos pažinti iš arti ir padaryti savais.

Popiežius Pranciškus prašė mūsų „atmesti vyraujančią abejingumo kultūrą ir rūpintis tais, kurie kenčia, ypač ligoniais ir vargšais” taip, kaip Jėzus rūpinosi kiekvienu iš mūsų. (plg. Maldos intencija – 2015 m. gegužė) „Abejingumas – tai tragedija, kai esi gerai informuotas, bet nejauti kitų tikrovės. Tai yra bedugnė – abejingumo bedugnė.”

Pagal Jėzų, tapti žmogiškesniu reiškia būti solidariam su istorijos nukryžiuotaisiais, su esančiais paribiuose vargšais ir atstumtaisiais, prisiimant jų kryžių iš meilės ir susivienijant su jų gyvenimu. Tapti žmogiškesniais pagal Jėzų – tai atsiverti meilei, o tai reiškia eiti per kryžių, vedantį į prisikėlimą.

Esame kviečiami savo kasdieniais sprendimais dovanoti gyvenimą, tęsti šį žmogiškumo kelią, įkūnijant Kristaus, kuris ateina mūsų išgelbėti, veikimo būdą.

Priimk šiandien šį Jėzaus Širdies kvietimą nešti gyvenimą kitiems, tokį gyvenimą, kuris yra apstus. Kaip šiandien gali būti išganymo ženklu savo aplinkoje? Prašyk “Viešpaties malonės nepasiduoti abejingumui, malonės, kad visa mūsų turima informacija apie žmonių kančias prasiskverbtų į mūsų širdis ir paskatintų mus ką nors daryti dėl kitų”.

Penktasis Širdies Kelio žingsnis kviečia mus užmegzti draugystę su Jėzumi.

Norint tapti Jėzaus Kristaus mokiniais, intymiai su Juo bendraujančiais, reikia būti dėmesingiems ir klusniems Dvasios gyvenimui.

Gyvenimo – apstaus Gyvenimo – Dievas šiandien kviečia mus būti Jo draugais, keliauti konkretaus gyvenimo – tai yra darbo, susitikimų, šeimos, studijų – keliais… ten mus kviečia Viešpats būti Jo mokiniais, draugais Jo misijoje.

Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“. (Mk 10, 21)

„Viešpats mus kviečia, nes nori… kad paimtume savo gyvenimą ir atiduotume jį Evangelijos tarnystei konkrečiais ir kasdieniais būdais, kuriuos Jis pats mums parodo, ir ypatingai per įvairius pašaukimus – pasaulietinį, kunigiškąjį ir pašvęstojo gyvenimo. Tačiau mes turime troškimus ir užsidegimus, bet kartu esame paženklinti trūkumais ir baimėmis. „Nurimkite, nebijokite! Jėzus yra mūsų pusėje. Marija, būdama dėkinga Dievui už nukreiptą į ją žvilgsnį, tikėjimu nugalėjo savo baimes ir nerimą, ji drąsiai priėmė savo pašaukimą ir savo gyvenimą pavertė amžina Viešpaties šlovinimo giesme.”

Šiandien skirk laiko įsigilinti į šį pašaukimą, kurį nušviečia Evangelija apie turtuolį, leiskis būti sužavėtas ir suviliotas Viešpaties ir priimk Jo kvietimą: „Sek paskui mane”. Savo maldos metu nepamiršk prašyti „kad asmeninis susitikimas su Jėzumi daugeliui jaunuolių pažadintų troškimą paaukoti Jam savo gyvenimą…” (Maldos intencija – 2015 m. birželis)

Šeštasis Širdies Kelio žingsnis kviečia tave likti su Jėzumi, kuo arčiau Jo Širdies, matyti Jį ir klausytis Jo Evangelijose, gyventi gilioje bendrystėje su Juo ir leisti Jam save perkeisti. Žvelgdamas į šią Širdį, atnaujink savo pirmąją meilę: prisiminimą, kai Viešpats palietė tavo sielą.

Kokia gyvybinė jėga suteikia tau būtį ir veikimą, kas tave išjudina? Tai Jis, Viešpats, kuris yra šios jėgos šaltinis. Tai Jis savo buvimu visur ir per viską gaivina tavo egzistenciją. Gyvenime, kuris trykšta tavyje, ir visatoje, kuri tave palaiko, tu randi Jį patį.

Gyventi Kristuje, būti tuo, kuriame Kristus gyvena, – tai reiškia „būti su Juo” intymiame santykyje, kuris neapsiriboja šia bendryste, bet skatina tave vykdyti misiją: „kad Jis apsireikštų visiems žmonėms”. Savo veikimu tampi Jėzaus apsireiškimo įrankiu.

Štai kodėl 2023 m. liepos mėnesio maldos intencijoje popiežius Pranciškus prašė, kad mūsų tikėjimo gyvenimas būtų eucharistinis, tai yra, kad katalikams gyvenimo centru būtų Eucharistijos šventimas, kuris labai giliai perkeičia žmonių santykius ir atveria susitikimui su Dievu bei broliais ir seserimis.

„Eucharistijos šventimas yra susitikimas su Prisikėlusiuoju Jėzumi ir kartu tai yra būdas atsiverti pasauliui, kaip Jis mus mokė. Kiekvieną kartą, kai dalyvaujame Eucharistijoje, Jėzus ateina ir suteikia mums jėgų mylėti taip, kaip Jis mylėjo. Tai suteikia mums drąsos susitikti su kitais, išeiti iš savęs ir su meile atsiverti kitiems.”

Kaip tu gyveni ir kaip išreiški savo tikėjimą Jėzumi? Ar jis atsispindi, sklinda ir daro įtaką aplinkiniams? Prašyk Jėzaus Širdies, kad apsigyventų tavyje, įkvėptų tave per visą dieną ir paskatintų kasdieniuose veiksmuose.

Suvienijus gyvenimą su Kristumi, esame skatinami atiduoti savo gyvenimą už kitus, kaip Jis pats tai padarė. Nepaisant tavo skurdo ir ribotumo, tavo gyvenimas yra vertingas kitiems. Žinojimas, kad esi mylimas suteikia tau galią atsiliepti į apsčiai gaunamą gerumą. Net jei tau atrodo, kad tai mažai vertinga, kai aukoji savo turtą, tai naudinga kitiems, nes Tėvas šią auką sieja su savo Sūnaus gyvenimu ir Širdimi.

Kiekvieną dieną gali išreikšti Tėvui šį savo prieinamumą kasdiene malda ir nusiteikimu aukotis, prašydamas Dvasios, kad netrukdytum Jam veikti. Maitindamasis ir įkvepiamas Eucharistijos šventimo, pajėgsi kartu su Juo dovanoti savo gyvenimą broliams ir seserims.

Todėl Popiežiaus pasaulinio maldos tinklo charizmos šerdis ir pagrindas yra širdies nuostata pilnai paaukoti savo gyvenimą su visu tuo, kas esu ir ką turiu. Tai reiškia – ne tik aukoti savo kasdienį darbą, bet ir – visą savo esybę bei vidinį apsisprendimą būti apaštalu, vykdant gailestingumo misiją pasaulyje, kad ir kur atsidurtum.

Popiežius Pranciškus trokšta, kad kiekvienas pakrikštytasis būtų mokinys – misionierius, dalyvaujantis evangelizacijoje ir galintis būti misijoje, liudijantis gyvenimą, kuris turi Evangelijos skonį. (Maldos intencija – 2021 m. rugsėjis) „Šis siuntimas paliečia mus asmeniškai: aš esu nuolat misijoje; tu esi nuolat misijoje; kiekvienas pakrikštytasis … tai yra misija. Mylintysis niekada nestovi vietoje: jis išeina iš savęs; jis yra patrauktas ir savo ruožtu pats patraukia kitus; jis atiduoda save kitam ir kuria santykius, kurie dovanoja gyvenimą.”

Kaip nori atsiliepti į šį, tau skiriamą, Jėzaus kvietimą per Popiežių ir jo Pasaulinį maldos tinklą? Pasikalbėk apie tai su Jėzaus Širdimi ir leisk Jam įkvėpti tave konkretiems kasdienės aukos veiksmams. Skonėkis ir dėkok šiandien už šią dovaną, kurią Jis tau teikia, – aukoti savo gyvenimą ir tapti Jo vaiku su Sūnumi tam, kad teikti Gyvenimą pasauliui, kartu su Juo ir kaip Jis tai daro.

Širdies Kelio aštuntasis žingsnis kviečia mus įžengti į misionierišką mūsų pašaukimo dimensiją. Tai todėl, kad esame visiškai suvienyti su Jėzaus Širdimi, kuriai galime atsiverti su pasitikėjimu. Kadangi patyrėme, kad esame mylimi ir mums atleista, bei išgyvenome gilų Viešpaties gailestingumą mums, galime tapti gailestingumo misionieriais, Evangelijos džiaugsmo liudytojais.

Popiežiaus Pasaulinis maldos tinklas kviečia mus į gailestingumo misiją pasaulyje, meldžiantis ir telkiantis, kad galėtume atremti žmonijos ir Bažnyčios misijos iššūkius. Tam reikia sutikti būti pažeidžiamiems, leisti sau būti giliai sujaudintiems to, kuo gyvena mūsų broliai ir seserys visame pasaulyje. Tai reiškia palikti abejingumą ir priimti „susitikimo kultūrą”.

Susitikimo, kuris pirmiausia prasideda mūsų bendruomenėje ir pasklinda iki pasaulio pakraščių kaip buvo ir pirmiesiems mokiniams. Štai kodėl popiežius Pranciškus ragina mus išgyventi savo tapatybę kaip sinodinei Bažnyčiai, kuri, būdama vieninga, keliauja ir yra atvira visiems. Jo maldos intencija 2022 m. spalio mėn. pabrėžia, kad reikia Bažnyčios, kuri būtų ištikima Evangelijai, drąsiai ją skelbtų ir būtų vis labiau sinodinė, puoselėtų solidarumą, brolybę ir svetingumą.

Kur Viešpats tave kviečia šiuo metu? Kur ir su kuo gali būti Jo gailestingumo skelbėju? Tegul tavo širdis išsiplėčia, kad priimtų visus, kuriuos sutinki kelyje. Skleisk gailestingumą, kurį gauni iš Kristaus Širdis.

Paskutinę šios novenos į Švenčiausiąją Jėzaus Širdį dieną, šiame Širdies Kelio devintajame žingsnyje, kviečiame tave sutelkti akis ir širdį į mūsų didesnę bendruomenę – Popiežiaus pasaulinį maldos tinklą ir jo jaunimo padalinį – Eucharistinio jaunimo judėjimą.

Jėzus neveikė vienas, Jis ieškojo vyrų ir moterų, juos formavo ir įgalino. Jis ieškojo jų pagalbos, kad Dievo karalystės skelbimas taptų įmanomas. „Sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą,… mes amžinai nešiojamės širdyje troškimą gyventi bendrystėje, priklausyti bendruomenei.”

Bažnyčia yra kūnas, bendruomenė ir bendrija, atvira pasauliui ir atsidavusi žmonijos iššūkiams.

Popiežius mums sako: „Man labiau patinka Bažnyčia, kuri yra sumušta, sužeista ir purvina, nes buvo gatvėje, negu Bažnyčia, kuri yra nesveika nuo uždarumo ir nuo įsikibimo į savo saugumą.” (Evangelii Gaudium Nr. 49)

Štai kodėl 2023 m. gegužės mėn. popiežius Pranciškus prašė melstis už bažnytinius judėjimus ir grupes, kad jie kasdien vis iš naujo atrastų savo evangelizavimo misiją, savo charizmas atiduodami tarnystei pasaulio poreikiams. Trokštame visada atsiliepti į šį kvietimą būti misijų tinklu, suvienytu Kristaus Širdyje, saugojančiu vienybę ir taiką, išliekančiu nuolatiniame atsivertime ir pasiruošusiu išeiti į išorę ir liekančiu atviru kenčiančių vyrų ir moterų poreikiams.

Kaip išgyveni bendruomenėje savo tikėjimą? Kokios kokybės ir kiek atviras yra tavo dalyvavimas Popiežiaus pasauliniame maldos tinkle? Atverk savo širdį ir pasiruošk švęsti Švenčiausiąją Jėzaus Širdį, kuri ateina dovanoti Gyvenimo apsčiai.