Šventojo Pranciškaus Ksavero novena (devyndienis)
Pamaldumas Pranciškui Ksaverui visada buvo itin populiarus, nes šis šventasis uždega vaizduotę savo herojiškomis kelionėmis po visą pasaulį, lankydamas tolimas tautas ir žemes.
Ši novena – tai devynios maldos dienos su šventuoju Pranciškumi Ksaveru, pasitelkiant jo rašytus laiškus. Būdamas jėzuitas, Pranciškus gyveno savo didžiojo draugo šventojo Ignaco Lojolos Dvasinėmis pratybomis, o paskui, savo ruož tu, vedė jas ir kitiems.
Jo raštuose atsispindi Pratybose gautos dvasinės įžvalgos bei rūpinimasis, kad ir kiti tai patirtų. Juk Pratybose meldžiamės, kad geriau pažintume save, atpažintume Dievo valią kiekvienam iš mūsų, valią, kuri atsiskleidžia kasdien mūsų gyvenime, kad išgirstume ir dosniai atsilieptume į Kristaus kvietimą sekti Juo, nors ir kiek tai kainuotų, ir suprastume, kad viskas yra nepelnyta Dievo dovana, gausiai išlieta ant mūsų taip, „kaip iš saulės sklinda spinduliai, iš šaltinio teka vanduo”.
Dabartinę formą novenai XVII a. suteikė t. Marčelas Mastrilis, SJ (Marcello Mastrilli, 1603–1637). Darbuodamasis Neapolyje, per nelaimingą atsitikimą jis
patyrė sunkią galvos traumą. Buvo meldžiamasi į šventąjį Pranciškų Ksaverą, ir t. Mastrilis pasveiko.
Maldoje jis išgirdo pažadą, kad tas, kuris kasmet devynias dienas skirs novenai, „patirs šv. Pranciškaus globą ir galės būti tikras, kad bet kokia malonė, kurios prašys iš Dievo, bus suteikta, jei tai bus jo labui ir Dievo garbei“.
Tėvui Mastriliui priskiriami ir nuopelnai dėl Pranciškaus Ksavero kūno pargabenimo iš Sančiano salos, esančios prie Kinijos krantų, į Goa, kur jis ilsisi iki šiol.
Pats tėvas Mastrilis buvo nukankintas Nagasakyje, Japoni- joje, 1637 m. spalio 17 d., Tokugavos šiogūnato, 1614 m. uždraudusio krikščionybę, laikais.
Malonės novenai tradiciškai skiriamas laikas nuo kovo 4 d. iki 12 d. (šią dieną 1622 m. Pranciškus buvo paskelbtas šventuoju) arba nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 3 d. (šv. Pranciškaus Ksavero šventės). Tačiau šią maldą galima melstis bet kada.
„Tegul mūsų Viešpats ilgina [jūsų] gyvenimo
dienas daugel metų, tegul leidžia jums šiame
gyvenime pajusti švenčiausiąją Jo valią ir
tesuteikia dvasinių jėgų ją vykdyti, kad
darytumėte ir įvykdytumėte tai, ką mirties
valandą norėtumėte būti atlikę.“Laiškas Portugalijos karaliui Jonui III iš Malakos Malaizijoje
1549 m. birželio 23 d.
Mąstymas
• Kokiais dalykais savo gyvenime didžiuojuosi labiausiai?
• Kuriuos iš šių dalykų su džiaugsmu parodyčiau Dievui savo gyvenimo pabaigoje?
• Ką turėčiau daryti daugiau ar mažiau, kad Dievui, savo Viešpačiui, parodyčiau tai, kas manyje yra geriausia?
Malda
Viešpatie,
kiekvieną dieną Tu man teiki
naują gyvenimą, naujų malonių,
naujų galimybių pajusti Tavo buvimą.
Suteik man įžvalgos dovaną,
kad pastebėčiau Tave žmonėse
ir mane supančioje Tavo kūrinijoje;
kad galėčiau augti tikėjimu,
viltimi ir meile.
Amen.
„Todėl prašau Dievą, mūsų Viešpatį, leisti pažinti
ir patirti švenčiausiąją Jo valią, o ją patyrus – gauti
daug jėgų ir daug malonės, kad Jo valią su meile
įvykdyčiau šiame gyvenime.“Laiškas jėzuitams į Romą iš Kočino Indijoje
1545 m. sausio 27 d.
Mąstymas
• Ko Dievas prašo manęs diena iš dienos?
• Prašyk Dievo stiprybės tai vykdyti ir pagal tai gyventi.
• Ką man sunkiausia mylėti ir kam sunkiausia būti gailestingam?
Malda
Tėve,
kiekvieną dieną Tu myli mane,
kaip tėvas myli savo vaiką,
budriai stebėdamas kiekvieną mano žingsnį
ir trokšdamas man gero.
Tu džiaugiesi mano laime ir guodi, kai liūdžiu.
Tegul meilė, kuria nuolat mane apgaubi,
suteikia man pasitikėjimo rodyti tą pačią meilę
draugui ir priešui,
namiškiams ir nepažįstamam žmogui.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.
„Tegul Dievas, mūsų Viešpats, laiku suteikia mums
dovaną suvokti Jo šventąją valią. Jis nori, kad
visada būtume pasirengę ją vykdyti, kai tik Jis
mums ją apreiškia ir leidžia pajusti savo sieloje.
Idant šiame gyvenime mums gerai sektųsi, turime
būti piligrimai, pasirengę eiti visur, kur tik galime
labiau pasitarnauti Dievui, mūsų Viešpačiui.“Laiškas jėzuitui Fransiskui Mansiljui (Francisco Mansilhas)
iš Negapatamo Indijoje 1545 m. balandžio 7 d.
Mąstymas
• Ar ieškau ženklų, ko Dievas iš manęs nori,
savo maldoje, tylos akimirkose, žodžiuose,
kuriuos man sako kiti?
• Ar esu pasirengęs eiti ten, kur Dievas veda?
• O gal aš pats visada nusistatau tvarką viskam,
ką darau?
Malda
Tėve, kalbi man ir tyloje,
ir tuščiose mano gyvenimo erdvėse.
Duok man ausis, kad girdėčiau Tavo balsą
ramumoje ir pučiant švelniam vėjeliui;
akis, kad įžvelgčiau Tavo buvimą dalykuose,
kurie tuo metu atrodo visai nereikšmingi.
Išvaduok mane iš nepaliaujamo veiklos sūkurio
bei įkyrių minčių, kurios mane suvaržo
ir atima laisvę atsiliepti į Tavo kvietimą.
Kaip šventasis Pranciškus,
ir aš norėčiau tapti piligrimu,
pašauktu eiti Tavo nurodytu keliu,
kad ir kur jis vestų.
Šis kelias visada saugus,
nes Kristus nepastebimai eina šalia.
Amen.
„Nusprendžiau vykti į Moro salas padėti krikščionims
dvasiniuose reikaluose, galimai atsiduodamas
mirtinam pavojui, bet visą savo pasitikėjimą ir viltį
sudėdamas į Dievą, mūsų Viešpatį; trokšdamas,
kiek leidžia mano menkos ir silpnos jėgos, remtis
ir guostis Kristaus, mūsų Atpirkėjo ir Viešpaties,
žodžiais: ‚Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją
praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs,
tas ją išgelbės‘. Mk 8, 35 “Laiškas Europos jėzuitams iš Amboinos Indijoje
1546 m. gegužės 10 d.
Mąstymas
• Kokia veikla, laisvalaikis, turtas ir santykiai mano
gyvenime yra svarbiausi?
• Ar kuris nors iš šių dalykų netrukdo mano
santykiams su Dievu?
• Ko turiu atsisakyti, kad tapčiau laisvas ir iš tiesų
galėčiau būti toks, kokiu Dievas pašaukė būti?
Malda
Viešpatie,
prieš man gimstant, Tu mane pažinai ir mylėjai.
Tu sukūrei mane tokį, koks esu,
ir padovanojai man gyvybę bei juoką,
pasaulį, kupiną draugų
ir mielų nepažįstamų žmonių veidų,
stebuklų ir naujų atradimų.
Suteik man laisvės ir drąsos
kiekvieną dieną iš naujo Tave atrasti žmonėse,
kuriuos sutinku, vietose, į kurias einu,
garsuose, kuriuos girdžiu,
ir dalykuose, kuriuos matau.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.
„Dievas, mūsų Viešpats, visiems duoda tiek
malonės, kad galėtų Jam tarnauti, ir apsaugo
nuo nuodėmės… Visas mūsų gėris ir blogis
priklauso nuo to, gerai ar blogai naudojamės
Jo malone. Mus labai guodžia, kad Dievas,
mūsų Viešpats, regi mūsų ketinimus,
troškimus ir motyvus vykti į Japoniją.“Laiškas Europos jėzuitams iš Malakos Malaizijoje
1549 m. birželio 22 d.
Mąstymas
• Apmąstykite, kokiomis stipriosiomis charakterio
savybėmis jus apdovanojo Dievas.
• Kaip jas naudojate gėriui?
• Kaip jas kartais panaudojate blogiui?
Malda
Viešpatie Jėzau,
Tu buvai gundomas dykumoje.
Mes irgi esame gundomi
priimti blogus sprendimus
dėl greitos naudos ir pasitenkinimo;
nuostabias Tavo dosnumo dovanas
nukreipti nevertingiems
ir savanaudiškiems tikslams.
Tad diena iš dienos suteik man
tą pačią stiprybės dvasią,
su kuria dykumoje įveikei gundymą
galia, turtu ir garbe,
idant mano troškimai ir paskatos,
mano žodžiai ir veiksmai
visada būtų skirti didesnei Dievo,
mano Viešpaties, garbei.
Amen.
„Vakare, prieš eidamas miegoti, turėtum pasitraukti
į kokią nors vietą ir ištirti, kas nutiko tą dieną:
savo mintis, žodžius, veiksmus ir labai uoliai –
savo sąžinę… O pabaigoje sukalbėti Tėve mūsų ir
Sveika, Marija. Baigęs melstis, turėtum atsigulti ir
pergalvoti, kaip kitą dieną turėtum pasitaisyti.“Laiškas jėzuitų naujokui Žuáu Brãvo (João Bravo) iš Malakos
Malaizijoje 1549 m. birželio 23 d.
Mąstymas
• Skirk keletą minučių prisiminti savo dieną.
• Kokiomis mintimis, žodžiais ir veiksmais
labiausiai gali didžiuotis?
• Ar buvo minčių, žodžių ar veiksmų, dėl kurių apgailestauji?
Malda
Tėve,
kai atsigręžiu į šią dieną,
knibžda tiek daug minčių,
tiek daug žodžių
ir supa tokia veiklos sumaištis,
kad visame tame sunku įžvelgti
švelnų ir ištikimą Tavo buvimą.
Atskleisk man save šiandien
ir kiekvieną dieną.
Amen.
„Turiu dėl ko be galo šlovinti Dievą ir Jam dėkoti,
žvelgdamas į karalių, kuris taip gerai ir pamaldžiai
priima Dievo dalykus, ir tokiu mastu, kad, jei
nebūčiau viso to liudininkas, negalėčiau patikėti
savo akimis.“Laiškas šv. Ignacui Lojolai iš Lisabonos (Portugalija)
1541 m. kovo 18 d.
Mąstymas
• Ar ieškau gėrio kituose žmonėse?
• Ar sugebu jį atpažinti ir įvertinti?
• Ar pastebiu gerą pavyzdį, kurį man rodo kiti, ir iš jo mokausi?
Malda
Šlovė Tau, Dieve, mūsų Tėve!
Mane supa tiek daug gerų žmonių,
jei tik pastebiu:
žmones, kurie pasako
Tavo atjautos ir gerumo žodį;
žmones, kurie įgyvendina
Tavo teisingumą ir sutaikinimą;
žmones, kurių gyvenimas yra gera sėkla,
auganti derlingoje dirvoje.
Suteik ir man malonę
gyventi Tavo Dvasia
ir skleisti Tavo buvimą tiems, kuriuos sutinku
rūpindamasis savo dienos reikalais.
Amen.
„Mano Dieve, visagali ir gailestingas Tėve, viso
pasaulio dalykų Kūrėjau. Tvirtai tikiu į Tave, savo
Dievą ir Viešpatį, nes Tu esi visas mano gėris. Tu,
Viešpatie, sukūrei mane ir davei man kūną, sielą
ir visa, ką turiu. Tu, mano Dieve, sukūrei mane
pagal savo paveikslą ir panašumą. Tebūna padėka
Dievui!“Iš trumpojo katekizmo, kurį šv. Pranciškus Ksaveras
parašė Goa gyventojams Indijoje 1542 m. gegužės mėn.
Mąstymas
• Skirk laiko apmąstyti Dievo tau suteiktas dovanas.
• Suskaičiuok palaiminimus, kuriuos Jis išliejo
ant tavęs šiandien ir per visą tavo gyvenimą.
• Dėkok!
Malda
Tėve,
Tu esi absoliutus gėris
ir Tu esi gėris man.
Visų dalykų Kūrėjau,
man dovanojantis visus dalykus,
suteik ir tikėjimą Tavimi bei savimi,
Tavo kūriniu.
Amen.
„Todėl prašau, kad visa, ką darai, grįstum tiktai
Dievu ir nepasitikėtum savo paties gebėjimais,
žiniomis ar reputacija; tuomet žinosiu, kad esi
pasirengęs visiems didiesiems išbandymams, tiek
dvasiniams, tiek pasaulietiniams, kurie gali tave
ištikti. Juk Dievas kelia ir palaiko nuolankiuosius,
ypač tuos, kurie mažuose ir žemuose dalykuose
kaip nublizgintame veidrodyje pamatė savo
silpnybes ir jas nugalėjo.“Laiškas Goa jėzuitams iš Kagošimos (Japonija)
1549 m. lapkričio 5 d.
Mąstymas
• Gal labiau pasitiki savo gebėjimais ir sprendimais
nei Dievu?
• Ar pastebėjai, kad Dievas tave pakelia ir palaiko?
• Ar, pažvelgęs į savo gyvenimą ir prigimtį, lyg
nublizgintame veidrodyje matai žmogų, kurį Dievas
myli, kuriam atleido ir kurį visiškai priėmė?
Malda
Dieve, mūsų Tėve,
kaip šventasis Pranciškus Ksaveras
keliavo iki pat žemės pakraščių,
skatinamas meilės Kristui
ir užsidegęs Jo Gerąja Naujiena,
taip ir man suteik pasitikėjimo bei malonės
visa, ką darau, grįsti tik Tavimi,
tvirtai žinant, kad Tu prikeli nuolankiuosius
ir juos pripildai gėrybių.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.
Baigiamoji malda
Baigiamoji novenos malda
O maloningiausiasis šventasis Pranciškau Ksaverai,
vienydamasis(-i) su tavimi,
aš garbinu Dieviškąją Didybę.
Malonių, kuriomis Dievas
laimino tave per gyvenimą, atminimas
ir tavo amžinoji šlovė pripildo mane džiaugsmo.
Vienijuosi su tavimi, aukodamas(-a) Viešpačiui
savo nuolankią padėkos ir šlovinimo dovaną.
Prašau tavęs saugoti mane savo galingu užtarimu,
kad gaučiau svarbiausią gyvenimo palaiminimą ir
mirčiau būdamas(-a) malonės būsenos.
Taip pat prašau suteikti malonę,
kurios meldžiu šia novena…
(Čia padaryk pauzę ir paprašyk malonės, kurios trokšti.)
Jei tai, ko prašau, nėra skirta
didesnei Dievo garbei ar mano sielos gerovei,
išrūpink man tai,
kas labiausiai tiktų ir vienam, ir kitam.
Amen.
O Dieve, Pranciškaus Ksavero
pamokslais ir stebuklais Tau patiko
surinkti į savo Bažnyčią Rytų tautas.
Būk gailestingas ir padėk mums,
gerbiantiems jo šlovingus nuopelnus,
sekti ir jo dorybių pavyzdžiu.
Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.
Tėve mūsų…
Sveika, Marija…
Garbė Dievui…