Amžinoji Dievo Dvasia!
Parpuolęs ant kelių daugybės dangaus liudytojų akivaizdoje,
aš aukoju tau savo kūną ir sielą.
Žaviuosi tavo neapsakomu kilnumu,
tavo neklystančiu teisingumu ir visagale tavo meile.
Tu esi mano sielos tvirtybė ir šviesa.
Tavyje aš gyvenu, judu ir esu.
Aš trokštu niekad nenuliūdinti tavęs savo neištikimumu malonei
ir visa širdimi maldauju, kad išvengčiau ir mažiausio nusikaltimo tau.
Maloningai saugok mano mintis ir padaryk,
kad visuomet būčiau budrus tavo šviesai,
klausyčiau tavo balso ir vadovaučiausi paslaptingais tavo įkvėpimais.
Glaudžiuosi prie tavęs, atsiduodu tau ir prašau tave:
pasigailėk manęs silpno ir globok mane.
Apkabinęs vinimis perkaltas Jėzaus kojas,
žvelgdamas į penkias jo žaizdas,
pasitikėdamas brangiausiuoju jo krauju,
garbindamas atvertą jo šoną ir pervertą širdį,
maldauju tave, Garbingoji Dvasia: padėk man silpnam
visą laiką išlikti tavo malonėje, kad niekuomet tau nenusidėčiau.
Šventoji Dvasia, Šventoji Tėvo ir Sūnaus Dvasia,
duok man malonę, kad visada ir visur galėčiau tau sakyti:
„Kalbėk, Viešpatie, nes tavo tarnas klauso” (Sam 3,10).
