Adventas – vidinio džiaugsmo ir susikaupimo metas. Tai ne pasyvaus lūkuriavimo laikas, bet nepaliaujamo budėjimo ir veiklios meilės laikas.
Bažnyčia šiuo laikotarpiu yra kviečiama:

• Raskime laiko dažniau sustoti Dievo akivaizdoje.
• Atsisakykime ko nors (betikslio televizijos žiūrėjimo ar naršymo internete), kad laiko tam užtektų.
• Studijuokime Dievo Žodį ir apmąstykime Įsikūnijimo – Dievo tapimo žmogumi – slėpinį.
• Permąstykime savo gyvenimą.
• Susigrąžinkime viltį, kad Dievas atnaujins pasaulį – Jis mūsų niekada neapleidžia, ir ateis tokia diena, kai nušluostys kiekvieną mūsų ašarą.
• Atsisakykime ko nors, kad naujai patirtume, jog esame apdovanoti.
• Tuo, ką turime, dosniai pasidalykime su stokojančiuoju.

Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas XIX a. Hamburgo uosta­miestyje. Mieste buvo daug našlaičių vaikų, kurie neturėjo namų, elgetavo ir mie­gojo gatvėse. Jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas pradėjo iš gatvės rinkti vaikus, suteikė jiems pastogę ir maisto. Jis rūpinosi, kad vaikai įgytų profesiją: vieni tapo batsiuviais, kiti – dailininkais, sodinin­kais, siuvėjais…

Jie nustojo elgetauti ir išmoko užsidirbti pragyvenimui. Per 1838 metų Adventą pastorius, norėdamas, kad jo svečiai sakraliau išgyventų šį laikotarpį, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas berniukas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Kadangi kasdien būdavo uždega­ma po vieną žvakę, tai buvo pavadinta „Žvakių šventė”. Vienas pastoriaus draugas padarė medinį ratą, ant kurio sudė­jo žvakes. Taip atsirado didelis šviesos vainikas.

Berniukams tai labai patiko, todėl nuo 1851 metų jie patys pradėjo vaini­ką puošti eglės šakomis – gyvybės simboliu. Daugeliui žmonių Advento vainikas taip pat patiko. Tad Šviesos vainiko idėja paplito šeimose. Tačiau iškilo viena problema: kas gi namuose galėjo patalpinti vainiką su dvidešimt keturiomis žvakėmis? Aštuonioliktojo šimtmečio pabaigoje jau liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė.

Viena po kitos uždegant žvakes artėjama prie Jėzaus gimimo. Vainiko žvakės namuose įžiebiamos šeštadienio vakare, kai prasideda liturginis sekmadienio laikas. Susirenka visa šeima, prieš uždegant žvakę kalbama malda. Kiekvieną savaitę uždegti žvakę gali vis kitas šeimos narys.

Pirmoji žvakė vadinama Pranašo arba Vilties žvake,
Antroji – Betliejaus arba visiems skirto išganymo žvake,
Trečioji – Piemenų arba džiaugsmo žvake,
Ketvirtoji – Angelų arba meilės žvake.

Daugiau apie vainiką:
http://www.moteris.lt/manonamai/ar-zinote-ka-simbolizuoja-advento-vainikas.d?id=73000242