O DVASIA, VIEŠPATIE, NUŽENK,
savųjų sielose gyvenk,
pripilk malonių iš dangaus
krūtinę tikinčio žmogaus.
Šventos ramybės sklidina,
Aukščiausio Dievo dovana,
šaltinis meilės Tu esi
ir žygiams dvasią įkvepi.
Septyniomis dovanomis
sujungi Tėvą su mumis.
Sūnaus žadėta atėjai,
kalbų daugybe prabilai.
Galingai protą mūs apšviesk
ir širdis meile Tu paliesk.
Kad nepalūžtų mūs valia,
ją stiprink amžina galia.
Tu blogį sielose naikink,
vienybę, taiką vis gaivink,
vesk mus tvirtai tiesos keliu,
padėk išvengt skaudžių klaidų.
Mums Dievą Tėvą leisk pažint,
Jo Sūnų amžiną pamilt.
Dvasia Tu meilės jų bendros,
– Tave tikėsim visados.
Mes Dievą Tėvą šlovinsim
ir Sūnų prisikėlusį,
ir Dvasiai Šventajai garbė
per amžių amžius vis skambės.
Amen.
Kun.: Atsiųsk savo Dvasią, ir visa bus sukurta.
Visi: Ir atnaujinsi žemės veidą.
Kun.: Melskimės. Dieve, Tu tikinčiųjų širdis apšvieti Šventosios Dvasios šviesa;
leisk mums tos Dvasios dėka visa, kas gera, mylėti
ir jos paguoda visada džiaugtis.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.
Šiuo himnu bei malda Šventajai Dvasiai pradedamos iškilmės, jungtuvės, rekolekcijos.
IMPRIMATUR. Arkivyskupas G. Grušas.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2016. P. 206.
